Paneigti mitą! Higienos ypatumai viduramžiais

Vyrauja įsitikinimas, kad viduramžiais žmonės liovėsi prausęsi, nevaikščiodavo į vonias ir buvo labai nešvarūs. Tačiau ši susidariusi nuomonė yra klaidinga. Kaip pavyzdį galima pateikti viduramžių Londoną, kuriame žmonės taip pat kaip ir Antikoje mėgo maudynes. Viduramžiais Londono viešosiose voniose maudydavosi ir vyrai, ir moterys. Voniose būdavo galima apskirpti, klausytis muzikos, nusiskusti ir valgyti. Taigi, viduramžių pradžioje anglai buvo itin švarūs ir mėgavosi vandens bei moterų teikiamais malonumais. Ilgainiui, viešosiose voniose įsigalėjo ir prostitucija. Tačiau po kurio laiko, tokių vonių pradėjo mažėti, nes jos per daug asocijavosi su prostitutėmis, hedonizmu bei prabanga.

Žinoma, pasitaikydavo ir itin nešvarių piliečių, nes vandens malonumų kliūdavo tikrai ne visiems. Ne visi miestų gyventojai turėdavo pakankamai pinigų, kad galėtų apsilankyti viešosiose voniose, taip pat galimybę nusiprausti Europoje mažino ir žiemomis užklumpantys šalčiai, dėl kurių vandenį reikėdavo šildyti, o tai kainuodavo brangiai.

Tikrieji maudymosi pokyčiai įvyko po Renesanso. XVI a. pabaigoje maudymasis vonioje išėjo iš mados! Tai nutiko dėl poros priežasčių: pirmiausia, tuo laiku tapo sunku rasti švaraus vandens. Kita priežastis – ligos. Žmonės ėmė tikėti, kad ligomis galima užsikrėsti per orą. O kadangi maudynių vonioje metų, atsiveria žmogaus poros, vadinasi nusiprausus bakterijoms pasidarydavo lengviau patekti į žmogaus organizmą. Būtent dėl to įsigalėjo nuomonė, kad maudynės ir vonia yra pavojingos. Išradingi žmonės, žinoma, atrado alternatyvą: nešiojo apatinius balto lino drabužius ir vietoj kūno prausimo, skalbė juos. Tiėktina, kad tokios maudynės, kuomet buvo plaunami tik veidai, rankos ir delnai egzistavo ne vieną šimtmetį ir buvo populiarios net karalienės Viktorijos laikais (XIX a.).