Kraujo vonios

Žmonės nenori pasenti ir visais įmanomais būdais stengiasi sustabdyti senėjimo procesus. Tam naudoja kremus, serumus ir kitas medžiagas, stabdančias senėjimą. O ką žmonės darė 16 a.? Kremų nebuvo, serumų taip pat. Būtų išsaugoti jaunystę moterys ieškojo ir tais laikais. Vieną jų atrado Elizabeth Bathory – vengrų grafienė, gyvenusi 1560 – 1614 metais. Ši moteris pasaulyje išgarsėjo kaip kruvinoji grafienė, nes saugodama savo jaunystę ir grožį maudydavosi kraujo voniose. Žmonių kraujo… Na, bet viskas iš pradžių. Grafienė, būdama penkiolikos metų ištekėjo, už dešimt metų vyresnio vyro. Kadangi Elizabeth buvo labai turtinga, įtakinga ir turėjo gana seną ir jai nepatrauklų vyrą,per dienų dienas moteris neturėjo ką veikti. Todėl nuolat mėgavosi savo atvaizdu veidrodyje, nuobodžiaudavo ir linksmindavosi su jaunais meilužiais. Be to, laisvalaikiu kankindavo ir žudydavo savo tarnaites.

Sulaukusi keturiasdešimties darėsi vis piktesnė ir piktesnė, nes savo veide ir kūne pradėjo pastebėti senatvės požymius. Ir štai vieną dieną viskas pasikeitė. Kartą, kai tarnaitė šukavo Elizabeth, netyčia peštelėjo jai plaukus. Grafienė siaubingai pasiuto ir trenkė tarnaitei taip stipriai, kad šiai iš nosies pasipylė kraujas, kuris užtiško grafienei ant rankos. Nežinia kodėl, bet moteris buvo tikra, kad vieta, kur pabuvojo kraujas, tapo minkštesnė, švelnesnė ir gražesnė.

Šis įvykis paskatino moterį dar sadistiškeniems veiksmams. Ji samdydavo tarnaites, žadėdama joms didžiausią atlyginimą ir prabangiausią gyvenimą, bet vietoj to, moterys sutikdavo kankinimus ir mirtį. Per keturiolika metų Elizabeth Bathory nužudė daugiau nei 600 moterų. Ir galą šioms baisioms žudynėms padarė viena iš jos aukų, sugebėjusių pabėgti iš pilies. Ji įskundė grafienę karaliui Motiejui II. Atlikus tyrimą, paaiškėjo baisi tiesa ir visi, kas buvo prisidėję prie siaubingų merginų mirčių buvo nuteisti mirti, o kai kurie net sudeginti gyvi. Tačiau pačią Kruvinąją grafienę teko palikti gyvą, nes jos titulas garantavo jai visišką neliečiamybę. Kad pikti darbeliai nepasikartotų, ji buvo uždarytą viename iš pilies kambarių, kur per langelį buvo tiekiamas maistas ir kiti reikalingi daiktai. Po ketverių metų grafienė mirė. Taip baigėsi bene dešimtmetį vykęs negailestingas moterų žudymas, dėl kraujo vonių.